Petro Šukio Blogas

Taip, šiandien yra viena iš paskutinių pirmosios studentiškos vasaros dienų Senokai rašiau, nes patingėdavau, tai gal taip beveik trumpai drūtai apie viską

Estės Lietuvoje

Tai vat Baigus remontą atvyko mūsų ilgai lauktos svečios iš sesutės Estijos Smagiai pasibuvo, pasilakstėm po Lietuvą, pamatėm ko dar patys su Andra nebuvom matę, nes estės “privertė” aplankyti atsitiktinę vietą ir mums žiauriai patiko Visi, kurie ieškot vietos savaitgalio dienai ar darbo popietei nuvykti, aplankykite Kelmės Dvaro Muziejų Liksite sužavėti Na, ir kažkada juokais pasakėm, kad kitais metais reiks vykti į Latviją T.y. mes ir estės susitiksim kažkur Latvijoje ir išnaršysim Latvijos gražumynus Trumpai drūtai, esčių atvykimas į Lietuvą buvo atostogų “main quest” Kai estės išvyko, net pasakiau: “na, atostogos jau gali kaip ir baigtis” That was funny thing Ok, žygiuojam toliau

Toliau kiek pamenu būtų Ropės išlydėjimas

Na, čia antra pagal dydį avantiūra šią vasarą Arba kitaip – kaip savaite nebūt namie Antradienį ryte išėjau, kitą pirmadienį po piet grįžau Ketvirtadienį kažkaip mistiniu būdų (gal koncentruotos KI (čia suprasti KI=Kelionės Ištekliai) energijos dėka) atsiradome Alytuje sėdėjom, sėdėjom pas Roberta, gėrėm arbatą, o vakarop kažkaip vėl neaiškiai Roberta pavirto Dovile, o Alytus pavirto Vilniumi Kitą rytą neaiškiai plavinėjome neaiškiomis neaiškaus miesto gatvėmis, tačiau labai smagiai pagastroliavę ir naktį beveik nemiegoję nuskridome iki Vilniaus Oro Uosto Ten paryčiais sutikę Robertą (vėl??) ją išlydėjom į “išsipildžiusių svajonių šalį” Ne, ne į Legolendą, į JAV O tada namo Bet ten neilgam Grįžus traukiniu į Kauną, išsimiegojom, ir teleportavomės pas Liną! Ten smagiai pavakarojom, suvalgėm krūva maisto, išgėrėm krūva gaiviųjų gėrimų ir prisijuokėm iki soties Ir pirmadienį apie piet jau buvau namie Na, bet tada lėkiau į sodą tėvam padėti Kiek gi galima, savaitę gastroliuoju, tai ir namie reik pabūt Žiūrim, kas dar liko papasakoti

Pusbrolio vestuvės

Vakar grįžau iš “pirmą kart buvau” vestuvių T.y. pirmosios mano, bet ne mano, vestuvės Nors nedaug, bet smagiai pasišokom, pabendravom su jaunosios giminėmis (nes, jaunasis yra mano pusbrolis, tai su giminėm jo taip ar taip bendrauju ), pailsėjom, grįžtant dar pas krikšto mamą užsukome ir tiesiog smagiai praleidome savaitgalį Čia kažkaip trumpiausiai gavosi nu nieko

Tai tiek nutiko Dabar jau pradedame morališkai ir fiziškai ruoštis mokslo metams, kurie turėtų būti sunkūs ne dėl mokslo, o dėl socialinių dalykų Bet išgyvensim Jau net beveik pabodo rašyti WordPress žodžių skaitliukas rodo jau 385 žodžių, tai užteks Gal kada nors dar parašysiu Kaip užplauks Ačiū, aš baigiau