Tokia yra pradžia:
Ramų saulėtą šeštadienio trečiadienį užėjo vėsi zebrė, žiūri aukštai bimbinėja cikadelė. Čiapt dirstelėjo: ei! figūrinis garsiai horizontas išriaugėjo ypatingai, juokingai, klastingai lipalą. Mato nauji obuoliai pražydo. Rytoj sugrįš šešuras. Todėl užbėgt vakare zylė žaibuodama atvėluos. Be cukraus čia dar eis fruktozė. Galbūt hienos ir jaguarai kalbės, liaupsins mažąją nindzę. O pagrandukas ridenosi sau švilpaudamas tolyn unksmėn. Visiems zyziant žiūrėjo atgalios. Bematant captelėjo česnaką dukart ežys. Faktiškai gyvatės harmoningai ignoruoja ypatingus juokus. Kai laimingai mylėjo nykštukas Osis pačiutę, reikėjo saugiai šluoti taverną užmirštant velnius. Zukiai žvitriai atšuoliavo , batuose citrininiais čirškė dusetėlės. Et, flakonėlis grybžtelėjo herbą ir ydos juodai kankino lavoną musėmis. Nelaimei oštelėjo pagrabai. Rymodama sesė šyptelėjo trinktelėdama unguriu veidan zebrui. Žagtelėjo agurku, bo cukinijų čystai duot engė. Faršas gulėjo hipotetiškai inkšdamas. Ypač jaudino kunkuliuojanti liturgija. Mykdamas nindzė organizavo puotą ryšiems su šinšilos teisėjo ūkvedžio vaškavimu. Zylė žaibiškai aplėkė brutualiuosius “cekavus” čiabuvius, draugiškai einančius fieston. Galvažudžiai kanibalai irgi yra juodi katašuniai , lekuojantys magiška neapsakoma oracija. Petras rėkavo sunkiai šnopšdamas, tartum uždamas vakarykštį zebrės žvairą atodūsį. Bet cibuliai čipolino dėka egzistavo fakultete graudžiai histologiją įrodinėdami. Ypač jaudindamiesi…
//P.Š., A.K., J.M., A.G., R.G., D.B., R.D.//
O jūs sugalvokite pabaigą 