…šiek tiek drebančiomis kojomis atsitoju, pakeliu laišką nuo grindų, užsikišu už diržo, o marškinius užleidžiu ant viršaus. Daugiau mažiau nubraukiu nuo drabužių dulkes, perbraukiu ranka plaukus. Nueinu prie durų, atkabinu kabliuką. Beldimas baigiasi. Atidarau duris. Akis užlieja ryški ryški saulės šviesa. Joms prisitaikius prie didžiulio šviesos kiekio, ižvelgiu priešais duris stovintį ir beldusį asmenį. Jaunas vyriškis, jau gerokai virš 20 metų amžiaus, strazdanoto veido, ugninės spalvos plaukų. Pro skyles trumpose kelnėse ir pilkoje marškoje matėsi sulysęs kūnas. Viena skūra ir kaulai.
- O, Petrai, tu čia! Tu net nesįsivaizduoji, kaip mes su dėde išsigandom. Šį ryta miestą pasiekė žinios, kad Pamedys pavakarę buvo užpultas. Klausyk, einam greičiau pas mus, mes visi norim daugiau sužinoti apie įvykius Pamedyje!
- Palauk, neskubink tu jo, matai koks užsimiegojęs, leisk šiek tiek atsitokėti. – prabilo į namo, kuriame nubudau, sieną atsirėmęs rubuilis nykštukas su žeme besivelkančia barzda ir tamsiomis it anglis akimis. Jo prieš tai nebuvau pastebėjęs, todėl net šiek tiek kruptelėjau…
Pasirinkimo variantai
- – Pala…Visų pirma, kas jūs abu esat? Ko iš manęs nori tavo dėdė ir kodėl mane vadini Petru?
- – Gerai, žinoma, eime. – sakau uždarydamas duris iš lauko pusės.
- – Taip, aš dar šį bei tą pasiimt turiu ir susitvarkyt. Ateisiu, kaip tik galėsiu greičiau. (Akivaizdus melas, nėra ką tvarkytis ar imtis, plius neįsivaizduoju kur ir kas ta “dėdė”. Gal patikės)
- … staigiai užtrenkiu duris, užkabinu kabliuką ir lekiu pro galines namo duris.
Tai yra, parašęs šitą, kai turėsiu laiko/noro pradėsiu rašyti istorijos dalis, kurios nutiktų pasirinkus vieną ar kitą variantą. Kai parašysiu visas, pažiūrėsiu į balsavimo rezultatus ir paviešinsiu tik tą, kuri laimėjo. Kitos dalys liks žinomos tik man 
Ačiū 
Bet štai jie, prašom. Kaip sakiau komentare. Jie bent jau teoriškai šiek tiek prastesni