Ta proga, kad parašiau apie Doom III, parašysiu ir apie kitą, galbūt šiek tiek rimtesnį FPS žaidimą. Tai Sniper Elite. Kadangi jį perėjau prieš porą dienų, tai nesitikėkit labai daug detalių, o tiesiog įspūdžiai ir emocijos.
Toliau bus atskleidžiamas siužetas.
Žaidimo veiksmas vyksta antro pasaulinio karo Vokietijoje, žaidėjas yra amerikonų snaiperis, kuris realiai eina prieš rusus(t.y. padeda vokiečiams). Nepaisant to, kad nemėgstu pasaulinių karų tematikos, prisiverčiau save bent pirmą misiją pereiti pilnai (kažkada bandžiau šį žaidimą žaist, bet patingėjau visą pereit dėl to, kad nepatiko laikotarpis). Na, o kai perėjau pirmą, taip ir toliau ėjosi. Žaidimas smagus tuo, kad kažkiek gali įsijausti į tai, kas ten buvo. Miestų griūvėsiai, tolumoje aidintys artilerijos šūviai ir beveik be šansų išlikt gyvam, jeigu nestebėsi aplinkos. Misijos nebuvo nuobodžios, nes reta misija buvo tokia pati. Kūrėjai pasistengė. Nežinau kiek senas tas žaidimas, bet grafikos technika nebuvo pati tobuliausia. Bet man jos ir nelabai reikia 
Vienintelis dalykas kas man rimtai nepatiko, tai herojaus “pasislėpimo” laipsnis 
Jeigu esi pasislėpęs – tai esi juodas. Ir taip toliau. Na, čia beveik suprantamas, ekonomiškas ir paprastas sprendimas, norint implementuoti aplinkos priedangą herojui Bet turint omeny, kad žaviuosi snaiperiais, žaidimas labai smagiai susivalgė. Visus, manančius, kad jiem patinka šaudyt iš po krūmų, pabandykit
Bendrai paėmus, galėčiau šį žaidimą prilyginti Splinter Cell serijai. Iki Hitman’o ar Portal’o dar toli gražu netraukia Bet tikrai geresnis, nei Doom III 