Kadangi nesu labai didelis FPS megėjas, tik šiandien nusprendžiau išbandyti Doom III. Memory flashback’as iš kažkokio žaidimų žurnalo, kuris gyrė Doom III už ypač realistišką grafiką ir panašiai.
Toliau bus atskleidžiamas siužetas.
Na, bet nuo pradžių: Paleidžia, meniu normalus. Settingsai kažkaip nesudomino, tik nustebino, kad grafika buvo iki pačios mažiausios numesta 
Bet nieko, užsimečiau maždaug vidutinę. Paleidom. Trumpas id software pristatymas, toliau cut-scene. Visai gražu, naujas kareivis atvaro į Marso bazę dirbt švelniai tariant patrankų mėsa, jeigu ką. Na, o paskui viskas prasideda. Aplinka žavi savo detalėmis, sienose pilna nišų(nesvarbu, kad jos prigrųstos vamzdžių), bet visą vaizdą gadina niūrokas apšvietimas. T.y. toks ir turi būt, gi čia Doom’as…Duh… Toliau. Na, visas veiksmas vystosi taip, kad gauni kažkokią apgailėtiną misiją, nueini ją vykdyt ir jau atrodo tuoj įvykdysi ir eisi į vietinį barą/valgyklą gert alaus, bet kažkas nepavyksta ir visa kosminė bazė būna prišnerkščiama įvairios konfiguracijos padarų ir zombiais virtusių kitų darbuotojų ar karių. Nu ir prasideda bėgiojimas niūriais koridoriais, ieškant keycardo. Galbūt toliau būtų tikrai įdomus scenarijus, bet. Du dalykai, kurie nutraukė mano žaidimą: 1) monotoniškas veiksmas – surandi keycardą(tiksliau kokio žmogaus PDA), atsidarai duris į kitą zoną, šaudai zombius ir panašiai, kai išaudai, vėl ieškai keycardo ar dar ką nors darai, kad papultum į kitą vietą. 2) Nors palyginus su Half-Life(pirmąją dalimi), Doom III grafika gerokai duoda į kaulus tačiau net po 30min lošimo neužkabliavęs scenarijųs(ant Half-Life prireikė max 10min), atmušą norą toliau žaist. Be to, tragiškai nepatogus ir, mano nuomone, durnas sprendimas žibintuvėlį ir ginklus laikyti lygiaverčiais. T.y. arba matai į ką galėtum šaudyti, arba šaudai 
Overall, nepykit visi naktiniai Doom I ir Doom II žaidėjai, bet mano nuomonės apie FPS žaidimus Doom III taip ir nepagerino